MOKSLINĖS KNYGOS

Iš gausybės mokslinių knygų apie vienišumo problematiką atrinkau svarbiausias ir dažniausiai cituojamas.

• Žymiausias vienišumo tyrinėtojas, JAV psichologas ir socialinio neuromokslo lyderis John T. Cacioppo „Loneliness: Human Nature and the Need for Social Connection“. New York/London, 2008.
• JAV psichologas ir filosofas Ben Mijuskovic „Loneliness in Philosophy, Psychology, and Literature“, Bloomington, 2012 bei „Feeling Lonesome: The Philosophy and Psychology of Loneliness“, 2015.
• Norvegijos filosofas Lars Svendsen „A Philosophy of Loneliness“. London, 2017.
• JAV psichologė Kira Asatryan „Stop Being Lonely“. New World Library, 2016.
• JAV psichologas David Narang „Leaving Loneliness“. Los Angeles, 2014.
• Žymiausių mokslininkų sociologų, psichologų, filosofų publikacijos „Loneliness. А Sourcebook of Current Theory, Research and Therapy“. New York, 1982

GLOBALŪS TYRIMAI

Per pastaruosius 10 metų pasaulio mokslininkai (psichologai, medikai, sociologai ir kt.) atliko šimtus vienišumo tyrimų. Pateikiu mažąją šių tyrimų dalį, kuri atspindi vienišumo problemos mastą bei svarbą.  

• UK Mental Health Foundation. The Lonely Society? (PDF), 2010.
• Late-life loneliness in 11 european countries (18-80 years old). (PDF) Hansen T., Slagsvold, B. 2015.
• Contextual determinants of late life loneliness in Europe (23 countries ). L.Ejlskov, J.Wulff. (PDF) 2017.
  
• Loneliness and Social Isolation as Risk Factors for Mortality: A Meta-Analytic Review.  J.Holt-Lunstad, T.Smith, M.Baker, 2015.
• A Meta-Analysis of Interventions to Reduce Loneliness. Christopher M. Masi, 2011. Tyrimas parodė, kad vienišumas nepriklauso nuo to, kiek laiko praleidžiama tarp žmonių, o kiek – būnant vienam. Vienišumas labiau susijęs su santykių kokybe, o ne su bendravimo kiekiu.
• Who often feels lonely? A cross-sectional study about loneliness and its related factors among older home-dwelling people. Tomstad S., DaleB., 2017.
• Loneliness: A disease? Sarvada Tiwari, 2013.
• Who are lonely? Loneliness in different age groups (18-81 years old), using two measures of loneliness. Nicolaisen M, Thorsen K., 2014.
• The impact of loneliness on the mental health of the elderly: review. N. Chepkirui, 2015.
• Loneliness and Health in Older Adults: Review and Synthesis. Ong A., 2016.
• Loneliness Among Older Adults 45+ .  (PDF) Anderson, G. Oscar. Washington. AARP, 2010
• Išsami 2016 m. Britanijos Raudonojo kryžiaus ataskaita Epidemic levels of loneliness. Trapped in a Bubble research (PDF).
• 2017 m. Jo Cox fondo APŽVALGA

SPECIALŪS TYRIMAI

Nepasitikėjimas kitais ir savimi, kaip vienas iš vienišumą lemiančių faktorių.

• The relation between trust beliefs and loneliness during early childhood, middle childhood, and adulthood. Rotenberg K., 2010.
• Knyga. Ken J. Rotenberg „Interpersonal Trust during Childhood and Adolescence“. Cambridge, 2010.
• Knyga. John T. Cacioppo „Loneliness: Human Nature and the Need for Social Connection“. New York/London, 2008.

Vienišumas didina depresijos ir kitų emocinių sutrikimų riziką. Vienišumas provokuoja depresiją, bet ne atvirkščiai.

• Center for Cognitive and Social Neuroscience, University of Chicago. „Five Year Cross Lagged Analyses of Loneliness and Depressive Symptomatology“ (PDF). J.Cacioppo, L. Hawkley, 2010.

Tarp asmens socialinio tinklo dydžio ir vienišumo jausmo yra menkas tarpusavio ryšys.

• Feeling lonely when not socially isolated. Social isolation moderates the association between loneliness and daily social interaction. Yeeun Lee, 2017.

Vienišumas labai kenkia sveikatai: tyrimų APŽVALGA

Daugiau nuorodų į specialiuosius tyrimus ir kitą informaciją apie vienišumą rasite ČIA